Nuostabia gamta ir ežerais išlepinti Tytuvėnai – kviečiame apsilankyti!

Šiandien rašau apie bene mylimiausią kampelį man žemėje. Tai vieta, kur gyvena mano seneliai, kur išminti mano takeliai :) Netoli tos vietos, kur ribojasi Kauno ir Šiaulių apskritys, kur prasideda Žemaitija, stūgso neišpasakyto grožio Tytuvėnai. 17 kilometrų į rytus nuo Kelmės įsikūrusioje gyvenvietėje gyvena tik apie 2000 gyventojų, tačiau miestelis jau žinomas visoje Lietuvoje. Įstabią vietovę garsina ne tik natūrali gamta, ežerų gausybė, malonūs žmonės bei miestelyje įsikūrusi pasiekimais moksluose Tytuvėnus garsinanti mokykla. Čia stovi ir vienas gražiausių architektūrinių ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės Europoje – Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblis. Deja, 2012 metais jis buvo nuniokotas gaisro.

2012 m. sausio 26 diena, 4 valanda ryto, Tytuvėnuose vis dar tamsu, tačiau nuo miestelio centro šviečia raudona spalva nutviekstas dangus. Niekas nesupranta kas vyksta. Tik apie 7 val. ryto miestelėnai sužino apie jų gyvenvietę užgriuvusią nelaimę. Degančią Švč. Mergelės Marijos bažnyčią ir vienuolyno ansamblį, įtrauktą į Europos Sąjungos kultūros programą „Baroko kelias“, gesina 9 autocisternos. Liepsna pasiglemžė vienuolyne įrengtą muziejų su daug senovinių ir labai vertingų eksponatų, o bažnyčios vidus buvo užpiltas vandeniu.

Šiandien apie gaisrą jau nebekalbama. Uždengtas naujas stogas, sutvarkyta aplinka, išorė perdažyta – bažnyčia rekonstruota. Prie atnaujinimo darbų visokeriopai prisidėjo ir gyventojai, ir visų gerbiamas klebonas Rimantas Žaromskis. Iš miego pabudo ne tik bažnyčia. Gyvenvietės centre jau iškloti nauji bei modernūs šaligatviai, po daug metų pertraukos į Didžiąją Bridvaišio ežero salą nutiestas tiltas, nutiestas ir pažintinis 3,3 km. takas aplink Giliaus ežerą.

Ten, kur dar sovietiniais laikais į durpynus puškavo krovininiai traukiniai, dabar nutiesta nauja dviračių trasa, kurios ilgis 15 kilometrų. Trasa atveria ne tik nuostabų gamtos grožį, bet ir Giliaus bei Apušio ežerų panoramą. Tytuvėnų regioniniame parke tokių dviračių takų yra net 4. Čia savo trasą gali atrasti kiekvienas. Be dviračių trasų, miestelis dar turi ir šiaurietiško ėjimo trasą. Lyg to būtų negana, Bridvaišio ežero pakrantėje jau šią vasarą žmonės galėjo išbandyti paplaukiojimą irklentėmis – naujausią sporto madą. Šios sporto šakos varžybos pirmą kartą buvo surengtos kasmetinėje šventėje „Tytuvelo“. „Tytuvelo 2015“ dalyviai dar galėjo varžytis krepšinio 3 prieš 3 turnyre, 5 kilometrų lenktynėse bei dviračių orientacinėse varžybose po Tytuvėnų apylinkes. Apylinkes galėjo apžiūrėti net ir nesivaržantieji, mat buvo vedamos ekskursijos dviračiais. Šventę užbaigė apdovanojimų ceremonija ir linksmas koncertas.

Vasara, linksmybės, malonūs prisiminimai. Būtent Tytuvėnuose galite tai patirti. Miestelio apylinkėse 4 ežerai. Pats paslaptingiausias Bridvaišio ežeras. Būtent apie šį ežerą sukurta tiek daug mitų, legendų ir pasakojimų. Vieni sako, kad ežeras turi 2 dugnus. Nežinia, tai tiesa ar ne, tačiau ežero viduryje gylis siekia vos 80 centimetrų, nors visai šalia giliausia ežero vieta – net 42,8 metrai. Tai pats giliausias ežeras apylinkėse. Gyvenvietės teritorijoje yra dar vienas ežeras. Tai Gilius - nuostabiu grožiu pasižymintis ežeras, kalvotomis pakrantėmis. Ežerą gyventojai mėgsta dėl vandens skaidrumo ir melsvai žalios spalvos. Didžiausias jo gylis – 23 metrai. Išskirtiniais lankytojais ir retaisiais augalais pasižymi ir Apušio ežeras. Žmonėms prieiti prie ežero neįmanoma, mat jį apsupusios pelkės, tačiau jį pasiekia paukščiai, kurių kasdien nepamatytumėme. Šis ežeras yra paskelbtas Europinės svarbos gamtine buveine. Sekliausio ežero vardą yra įgavęs Gauštvinio ežeras. Vidutinis ežero gylis tėra 2,4 metro, o didžiausias ežero gylis – vos 3,8 metro. Gauštvinis pasižymi labai tvarkingomis poilsiavietėmis.

Tvarkomos Tytuvėnų gatvės, šaligatviai, vandentiekis, prižiūrima aplinka visoje gyvenvietėje, o šiais metais dar ir pradėti renovuoti daugiabučiai namai. Miestelis tvarkosi. Esminė sąlyga, norint tapti kurortiniu miesteliu yra gydomieji reikalavimai. Kadangi Tytuvėnuose išgaunamos durpės bei mineraliniai vandenys, miestelis atitiktų visus reikalavimus ir galėtų tapti kurotiniu miesteliu. Tai tikrai būtų didelė paskata gyventojams, ypač jaunimui, likti miestelyje.

Tikiuosi, kad po šio įrašo jūs aplankysite Tytuvėnus ir pradėsite tyrinėti Lietuvą, nes ir mūsų šalyje yra daug nematytų, bet gražių ir unikalių vietų. O aš, savo ruoštu, pasistengsiu, kad jūs apie Lietuvos įstabiausius kampelius sužinotumėte kuo daugiau.

Slidinėjimas Austrijoje (Kaprun/Cell am See)

Skubu pasidalinti su jumis viena iš pastarųjų savo kelionių. Gali būti, kad šis įrašas padės žmonėms, kurie jau dabar galvoja apie kitų metų slidinėjimo sezoną, norėdami sumedžioti geresnes lėktuvų ir viešbučių kainas. Ir iš tikrųjų tai pagirtina. Manau, kad populeresniuose slidinėjimo kurortuose jau gali būti likę labai nedaug vietų, o jeigu dar keliaujate su grupe... O dabar apie slidinėjimą Kapruno ir Cell am See kurortuose, Austrijoje.

Išskridome iš Vilniaus oro uosto. Mūsų tikslas - Zalzburgas. Skrydis truko apie 2 valandas, vėliau dar 2 valandas ir 30 minučių važiavome autobusu (už skrydį sumokėjome pakankamai brangiai, nes pavėlavome nusipirkti, todėl again - siūlau jau dabar pradėti žiūrėti skrydžius ir viešbučius, o jei esate ištikimi Makaliams ir TezTourams, sekite vasaros viduryje pasirodančius pasiūlymus). Atvykome į viešbutį. Nors koks ten viešbutis... APARTAMENTAI. Bet, man jie visai patiko. Beje, apsistojome tame pačiame Kapruno miestelyje. Viskas ten arti, o miestelyje net kelios parduotuvės, kursuoja autobusai. Vaizdas pro langą - nuostabus.

 

Mus pasitiko svetingas gidas - ukrainietis. Viską tiksliai išpasakojo, bet nuliūdino - SkyPass'ai ir inventorius kainuos apie 400 Eurų žmogui, o tai palyginus daug. Sekančią dieną pasiemėme inventorių ir pajudėjom link Kapruno. Veža autobusai ir pakankamai dažnai, todėl nepergyvenkit - jau ko ko, bet autobusų sistema ten išvystyta (mane sužavėjo apgyvendinimas. Artimiausias viešbutis iki trasų apie 10 kilometrų. Arčiau nė krust). Beje, nuvykę pamatėme keltuvus, atnaujintus po Kapruno katastrofos ir keliančius iki slidinėjimo trasų. Apie nelaimę galite perskaityti čia. Kelia keltuvas 1 kilometrą uolomis, todėl turintiems aukščio baime siūlau keliantis žiūrėt į viršų :) . Pasiekus trasas mus pasitiko gūsingas vėjas (Kaprunas - ledyne, todėl slidinėjant ten tikrai reikia vilktis bent po keletą megztinių). Trasos plačios, įdomios, nors daug jų nėra. Taip pat gerai išvystyta keltuvų sistema. Link vakaro trasos susigadina, tačiau, jeigu slidinėjate nuo 8:00 iki 14:00 - tai jūsų kurortas. 

Dėl prastokų oro salygų 3 dienas buvome Kaprune, o kitas 3 teko praleisti Cell am See. Dabar apie jį. Tai kurortas prie ežero, todėl automatiškai čia neišvengiamas rūkas. Šiaip Cell am See - pramoninis miestelis, kuris dar turi ežero ir kalnų prieglobstį. Cell am See aukščiausia vieta tik apie 2000 metrų. Lyginant su Kapruno 3100 metrų, Cell am See žemas kurortas. Kurorte yra nemažai gerų, plačių trasų, tačiau daug besimokinančių, didelis rūkas ir leidžiantis į apačią sniegas jau virsta koše. Bet šiaip, fotografams Cell am See turėtų patikti.

Reziumuojant - patiko visur. Tačiau Kaprunas iš manęs gauna didesnį pliusą. Ten gražūs vaizdai, kepina saulutė, trasos plačios, o prie keltuvų ilgai laukt nereikia. Cell am See man taipogi patiko, tačiau turbūt ten daugiau minusų nei pliusų. Pliusai: taip pat gražūs vaizdai ir nemažai plačių ir smagių trasų. Minusai: nuolatinis rūkas, žemiau sniegą keičia pliurzė, daug besimokinančių, o vakare leidžiantis į apačią jūs sutiksite kauburius ir ledą, o kartais net vieną kitą purvo lopinėlį. Taigi, jeigu esate neblogas slidininkas ir turite nemažai pinigų aš jums siūlau Kapruno kurortą. Jeigu esate mokslinčius - rinkitės Cell am See. Iš tikrųjų tai skirtumo jokio - abiejuose kurortuose galioja tas pats SkyPass'as, o slidininkus autobusais veža nemokamai. Autobusu nuo Kapruno iki Cell am See apie 15-20 minučių kelio, taigi viskas arti. Kaprune taip pat tyko pavojus - jeigu nenusileidžiate apatiniu keltuvu link autobuso iki 16:30 naktį teks praleisti kalne, nes trasų į pačią apačią nėra. Gidė pasakojo, kad yra galimybė nusileisti sraigtasparniu, tačiau tuomet jūs skaudžiai paploninsit piniginę. Tad, pradėkite ieškoti bilietų ir viešbučių, kol kainos dar šiltos :) .

Pradžia

Neslėpsiu, tikrai mėgstu rašyti. Lygiai taip pat mėgstu keliauti, taigi derinu šiuos du, širdžiai mylimus, dalykus. Trečiasis ir bene didžiausias mano pomėgis yra beisbolas, tačiau šis tinklaraštis ne apie jį (nors jis turbūt sudaro 2/3 mano kelionių). O dabar apie mane. Esu Domas iš Kauno. Gal ir pasirodys keista, tačiau man tik 16 metų. Mano vienas iš pomėgių - kelionės. Esu dėkingas savo Tėvams, kurie man JAU padėjo pamatyti dalį margo pasaulio. Iš tikrųjų, kai kurie mano amžiaus žmonės dar net nėra buvę už Lietuvos ribų, o man jau teko aplankyti beveik visą Rytų bei Centrinę Europą, o 2014-ųjų vasarą mano aplankytų šalių sąrašas pasipildė viena, labai egzotiška ir savaip įdomia, valstybe - Meksika. Nuo šių metų sausio 1-osios pažadėjau sau, kad imsiuos daryti kažką naujo. Ir štai aš čia rašau tinklaraštį apie keliones ir derinu du savo pomėgius. Tikiuosi, kad Jūs skaitysit ir užsikrėsit šiuo kelionių virusu, nuo kurio skiepų nėra, o aš padėsiu jums savo patarimais.